Atnaujinta: 2023-5-24
Šių metų kovo 18-26 dienomis Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklos komanda vykdydama Erasmus+ programos trumpojo mobilumo projektą “Learn from practical experience” lankėsi Islandijoje, tobulinosi švietimo darbuotojams organizuotuose English matters kursuose “Structured Educational Visit to Schools & Training Seminars in Iceland”. Tai pirmasis laimėtas Erasmus+ programos projektas mokykloje. Ko galime pasimokyti iš islandų ugdydami savo vaikus? Ne paslaptis, kad Islandija garsėja savo unikaliu kraštovaizdžiu ir švietimo naujovėmis bei įtraukiojo ugdymo įgyvendinimu.
Bendrasis ugdymas Islandijoje paremtas raštingumu, tvarumu, sveikos gyvensenos puoselėjimu, demokratija ir žmogaus teisėmis, lygybe ir tolerancija bei kūrybiškumu. Pagrindinis ugdymo tikslas yra ne žinios, o gebėjimas jas pritaikyti praktikoje. Lankydamiesi Islandijoje susipažinome su šios šalies švietimo sistema. Islandijoje visi vaikai nuo 6 iki 16 metų amžiaus privalo lankyti mokyklą, šalies valstybinės mokyklos yra išlaikomos miesto savivaldybių. Jos rūpinasi mokyklų inventoriumi ir mokymosi priemonėmis, taip pat atokiau gyvenantys mokiniai į mokyklas nemokamai vežami mokykliniais autobusais. Reikjavike yra 45 pradinės mokyklos, iš kurių 6 yra privačios. Pradinės mokyklos yra skirtos 1-10 klasių mokiniams. Stengiamasi, kad visos klasių grupės būtų vienoje mokykloje. Jaunuoliai, sulaukę 16-18 metų , gali rinktis , ar mokysis toliau vidurinėje mokykloje, nes valstybė privalo suteikti jaunuoliui galimybę mokytis ir gali rinktis mokinius pagal jų gebėjimusir žinias. Trys Reikjaviko mokyklos yra skirtos vaikams su negalia. Mokslas bendrojo lavinimo ir specialiosiose mokyklose yra nemokamas, o mokslas privačiose mokyklose mokamas. Islandijos švietimo sistema yra paremta Skandinaviškuoju modeliu. Mokyklos ir mokytojai laisvai renkasi mokymo stilių, programas, mokymo priemones ir edukacines erdves. Po pamokų pradinių klasių mokiniams privaloma užklasinė veikla, kuri gausi veiklų pasirinkimo įvairove, taip pat sudaromos sąlygos likti mokykloje iki vakaro. Per 7 dienų kursus aplankėme buvo Breiðagerðisskóli, Háaleitisskóli, Hafnarfjörður, Hvaleiyrarskoli, Hliðaskoli mokyklas. Visose mokyklose ypatingas dėmesys yra skiriamas vaikų gerai savijautai ir sveikatai, manoma, kad kiekvienas vaikas geba mokytis. Daugelis mokyklų turi plaukimo baseinus, kur dirba specialistų komandos. Mokyklose taikomas įtraukusis ugdymas. Pabėgėlių, imigrantų vaikams sudaromos sąlygos individualiai, palaipsniui, nesukeliant streso integruotis į Islandijos švietimo sistemą. Gavome galimybę apsilankyti ir vienintelėje Islandijos mokykloje, kur kartu su sveikais mokiniais ugdomi ir kurtieji bei neprigirdintieji. Šioje mokykloje ženklų kalbos mokosi visi 1-7 klasių mokiniai, mokytojams ir kitiems mokyklos darbuotojams organizuojami mokymai. Maistas gaminamas mokyklose ir patiekiamas švediško stalo principu, tad mokiniai gali rinktis, ko ir kiek valgyti. Siūlomi sveiki patiekalai: mėsa, žuvis, troškiniai, įvairios šviežios daržovės. Pavalgę mokiniai savo indus nusineša ir išrūšiuoja maisto likučius. Kaip ir kabinetuose, taip ir valgykloje kiekvienas turi savo vietą prie stalo , kuri pažymėta stende, prie valgyklos įėjimo. Siekiant išlaikyti laisvės, tolerancijos principus mokyklose, vaikai nedėvi uniformų, jų aprangos stilius patogus ir sportiškas, mokiniai neavi batų, patalpose vaikšto su kojinėmis, kas kuria jaukų namų atmosferos pojūtį. Jaučiamas ypatingai šiltas mokytojų ir mokinių ryšys (mokiniai mokytojus vadina vardais, drąsiai bendrauja, kartu vyksta į išvykas slidinėti ir pan.). Vyresniųjų klasių mokiniams sudaromos sąlygos diskutuoti, išsakyti savo nuomonę, inicijuoti pokyčius savo mokyklose. Visose aplankytose mokyklose vaikai buvo labai ramūs, tylūs tiek pamokų, tiek pertraukų metu. Islandijos mokyklų bibliotekos be savo svarbiausios funkcijos – skatinimo skaityti, taip pat sukuria mokiniams galimybes kokybiškai leisti laisvalaikį. Kiekvienoje bibliotekoje yra pastatyti patogūs minkšti kampai, foteliai, patiesti kilimai su pagalvėmis, stovi šachmatų stalai, lentynose daug ne tik knygų, bet ir įvairiausių stalo žaidimų, dėlionių, žaislų.
Mokyklose mokytojams padeda specialistai, dirba mokytojų padėjėjai ( vienas - 5-10 mokytojų). Spec. poreikių vaikai dirba arba klasėse, arba su specialistais. Mokiniai pagal gebėjimus skirstomi į mobilias grupes, pvz. 5, 6,7 mokosi nesuprastą matematikos temą.
Svarbiausias Islandijos švietimo sistemos principas – jauki ir saugi mokykla.
Erazmas Roterdamietis, vienas garsiausių Nyderlandų humanistų ir filosofų, mėgo keliones bei atradimus. Neveltui šio ypatingo žmogaus vardas buvo suteiktas švietimo mainų programai ir šiais laikais „Erasmus“ jau plačiai žinomas kaip akronimas, apibūdinantis tarptautines Europos studentų ir mokinių mainų programas. „Erasmus+“ akreditacija suteikiama bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo įstaigoms, parengusioms kokybišką mobilumo veiklos planą ir siekiančioms organizacijos plėtros bei bendradarbiavimo su kitų Europos šalių švietimo organizacijomis. Kauno Bernardo Brazdžionio mokykla džiaugiasi gavusi Erasmus+ akreditaciją 2023-2027 metams ir patekusi į negausų akredituotų įstaigų ratą.
Šių metų balandžio 25-28 dienomis mūsų mokyklą atstovaujanti mokytoja Sonata Dulinskienė dalyvavo Helsingborge, Švedijoje vykusiame tarptautiniame seminare, skirtame akredituotoms Erasmus+ organizacijoms, kurio metu buvo galima pasidalinti iššūkiais, išgirsti atsakymus į iškilusius klausimus, išvysti gerosios patirties pavyzdžius ir užmegzti kontaktus su būsimais veiklų partneriais. Seminarą „Creating contacts for accredited organisations 3.0“ organizavo Švedijos aukštojo mokslo taryba. Renginyje dalyvavo 108 dalyviai iš 21 Europos šalies. Keturias dienas bendrojo lavinimo, profesinių mokyklų ir suaugusiųjų švietimo sektoriaus atstovai intensyviai mokėsi, dirbo, bendravo ir bendradarbiavo.
Renginys prasidėjo Nyderlandų lektoriaus Arjaan Verdooren paskaita apie įtrauktį. Lektorius dar mokydamasis universitete susidomėjo tarpkultūriniu bendravimu. Jis ne tik skaito paskaitas Amsterdamo (Nyderlandai) ir Goteborgo (Švedija) aukštosiose mokyklose, bet ir veda mokymus įvairiose organizacijose ir kompanijose, nuo mokyklų iki futbolo komandų. Arjaan Verdooren yra bendraautoris knygos „Įvairovės kompetencija – susitinka ne kultūros, bet žmonės“. Lektorius seminaro dalyvius supažindino su „tarpkultūrinės brandos“ sąvoka, paaiškino, kaip ji palaipsniui kinta nuo pradinio lygmens, kai mums viskas atrodo tik gerai arba blogai, iki brandos, kai sugebame suprasti individualią ir kolektyvinę įtaką socialinėms sistemoms, gebame užmegzti ir palaikyti prasmingus santykius su įvairiais žmonėmis, net ir tais, kurių nuomonė su mūsų nesutampa. Pateikęs gyvenimiškų pavyzdžių, lektorius paminėjo aspektus, dėl kurių kai kuriuos žmones išskiriame ir atstumiame. Tai gali būti lytis, rasė, tautybė, religinės nuostatos, politinės pažiūros, socialinis ar ekonominis statusas ir pan. Anot lektoriaus, jei žmonių aktyviai neišskiriame kaip kitokių, tai dar nereiškia, kad mes visus priimame ir įtraukiame.
Savo patirtimi renginio metu pasidalino dvi Švedijos ir Italijos mokytojos bei Erasmus+ programos koordinatorės. Jų nuomone, Erasmus+ akreditacijos nauda mokymo įstaigoms didžiulė. Mokiniams bei studentams sudaromos sąlygos vykti į trumpalaikius ir ilgalaikius mobilumus, o mokytojams – dalyvauti kursuose bei darbo stebėjimo vizituose. Tai galimybė visiems pagerinti anglų bei kitų užsienio kalbų žinias, patobulinti skaitmeninių technologijų naudojimo kompetenciją. Tarptautinės veiklos skatina iniciatyvumą, aktyvumą, lavina bendravimo, bendradarbiavimo, darbo komandoje, viešojo kalbėjimo, kritinio mąstymo ir problemų sprendimo įgūdžius, padeda priimti ir toleruoti individualius ir kultūrinius žmonių skirtumus.
Organizatoriai dalyviams pagal jų darbo specifiką sudarė galimybes apsilankyti įvairaus tipo Švedijos mokyklose, nuo pradinių iki profesinių. 5-8 dalyvių grupeles lydėjo vietiniai mokytojai bei Nacionalinių agentūrų atstovai. Buvo įdomu betarpiškai pabendrauti su mokytojais ir administracijos atstovais, pamatyti mokyklų erdves, sutikti mokinius. Straipsnio autorė apsilankė Angelholmo pradinėje mokykloje, kur buvo nustebinta naujai pastatytos mokyklos dydžio bei priemonių gausos. Mokiniai su svečiais drąsiai bendravo, domėjosi, iš kur kiekvienas atvyko ir kaip mums patinka jų mokykla. Mokytojai atvirai atsakė į visus klausimus, net ir apie pinigus, darbo valandas ir atmosferą mokykloje. Įsiminė šios mokyklos direktorės žodžiai, kad svarbiausia jų mokyklos dalis yra draugiškas ir vienas kitą palaikantis kolektyvas, kad būtent žmonės kuria mokyklą.
Kiekvieną dieną be paskaitų ir vizitų organizatoriai sudarė sąlygas dalyviams mokytis vieniems iš kitų. Visi noriai įsitraukė į grupines veiklas, diskusijas, išbandė aktyvius mokymosi metodus. Buvo bandoma rasti atsakymus į dažniausius ką tik Erasmus+ akreditaciją gavusių dalyvių klausimus: kaip susirasti ir išlaikyti gerus partnerius, kaip „tilpti“ į biudžetą, kaip suplanuoti tinkamas veiklas, kaip atrinkti mokinius mobilumams, kaip įtraukti kolegas ir mažiau galimybių turinčius mokinius ir kt. Visi dalyviai gavo progą pasidalinti savo mintimis ir idėjomis, susirasti bendraminčių ir partnerių būsimoms Erasmus+ projekto veikloms.
Džiugu, kad naujai akredituotų įstaigų atstovams sudaromos sąlygos susitikti su Erasmus+ projektų senbuviais, išgirsti patarimus ir atsakymus į aktualius klausimus, pasidalinti savo iššūkiais ir pasiekimais.
Parengė Sonata Dulinskienė,
Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklos anglų kalbos vyresnioji mokytoja.
Pranešime atsispindi autorės požiūris, Nacionalinė agentūra ir Europos Komisija nėra atsakingi už pateikiamos informacijos turinį.
Projektą finansuoja Europos Komisija.
