Atnaujinta: 2024-9-16
2023 m. sausio 23 d. Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklai suteikta „Erasmus“ akreditacija galiojanti 2023-02-01 – 2027-12-31. Paraišką akreditacijai ir tarpautiškumo strategijai rengė: Diana Medėkšaitė-Balčiūnienė, Sonata Dulinskienė, Rūta Janušonienė.
„Erasmus+“ projektas atveria puikias galimybes įgyti naujų žinių, įvairiapusės patirties ir gebėjimų Europos daugiakultūrinėje erdvėje. Bernardo Brazdžionio mokykla ir toliau sėkmingai tęsia Erasmus+ programos trumpojo mokinių grupinio mobilumo projekto 2023-1-LT01-KA121-SCH-000135044 įgyvendinimą.
Balandžio 21-26 dienomis dešimt 8-ųjų klasių mokinių (Atėnė Gūdmantaitė, Julius Juodsnukis, Sofija Janauskaitė, Adelė Kulakauskaitė, Joris Mačiulis, Marija Petkauskaitė, Mingailė Samulionytė, Ugnė Šaltytė, Markas Laurišas, Kailiūtė Gabrielė) ir jų mokytojos (S. Dulinskienė ir A. Spingytė) dalyvavo Erasmus+ mobilumo mokymosi veiklose. Projekto dalyviai aplankė Koropi miestą Graikijoje. Graikija mus pasitiko svetingai, su puikiu maistu, gamta ir oru. Mokiniai apsigyveno graikų šeimose, kurios vaišingai ir draugiškai jais rūpinosi viso mobilumo metu.
Jau pirmą viešnagės dieną aplankėme Koropio viešąją biblioteką, kur įsikūręs miesto muziejus. Dalyvavome edukacijoje apie graikų tradicinius vestuvinius rūbus, išgirdome įdomių faktų apie senovines graikų vestuves ir jų papročius. Ten pat sudalyvavome ir pamokoje, kurios metu pristatėme Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklą, jos istoriją, o graikų mokiniai papasakojo apie savo mokyklą, miestą ir šalį. Įgytas žinias apie Graikijos kultūrą ir tradicijas pasitikrinome „Kahoot“ žaidimo metu.
Antrą dieną aplankėme Akropolio muziejų. Apžiūrėjome Antikos laikų archeologų radinius, skulptūras, senovines relikvijas. Susipažinę su muziejaus eksponatais, vėliau lipome į patį Akropolį, pamatėme Partenoną ir garsiąsias Kariatidžių statulas. Iš aukštai atsivėrė puikūs Atėnų vaizdai. Po pietų radome laiko pasivaikščioti po Atėnų senamiestį, pamatyti Parlamento rūmus, sargybos pasikeitimą. Po ilgos dienos vaikščiojimo kartu su graikų mokiniais važiavome prie jūros, kur maudėmės ir smagiai praleidome vakarą.
Kitą dieną mokiniai mokėsi tradicinio graikų siuvinėjimo, kūrė individualius kūrinius, o dirbdami komandose palygino savo šalis ir miestus. Smagiausia dienos dalis buvo graikų mokytojų suorganizuota išvyka į Koutouki olą, kur visiems įspūdį paliko įvairiaspalviai stalaktitai ir stalagmitai.
Mobilumo metu ir po jo, tęsėme bendro graikų, vokiečių ir lietuvių eTwinning projekto „Dare to be fair“ veiklą – vaizdo skambučiu jungėmės su vokiečių mokiniais, vieni kitiems pristatėme savo miestų ir mokyklų sporto infrastruktūrą.
Paskutinę išvykos dieną miesto merijoje vyko diplomų įteikimų šventė. Jos metu mus pasveikino Koropi miesto meras, o graikų mokiniai šoko ir mokė mus šokti tradicinius graikų šokius.
Džiaugiamės turėję galimybę dalyvauti Erasmus+ programos mobilume. Ši patirtis praplėtė mūsų akiratį, leido pažinti graikų tradicijas ir kultūrą, davė progą susipažinti su bendraamžiais iš kitų šalių. Grįžome pilni įspūdžių, naujų patirčių ir ateities planų tolimesnėms veikloms.
Tarptautinio Erasmus+ programos projekto dalyviai Estijoje – 3 klasės mokiniai!
Gegužės 13-16 dienomis grupė 3 ar klasės mokinių ir mokytojos Jūratė Čiupailienė, Sonata Dulinskienė, Vilma Giedraitienė dalyvavo tarptautiniame Erasmus+ programos grupiniame mokinių žaliojo mobilumo projekte Estijos respublikoje, Paide mieste.
Ankstyvą gegužės 13-osios rytą išvykome iš mokyklos į Estiją. Kelionėje užtrukome apie 9 valandas. Gegužės 14 dienos rytą vykome į Paide Hillar Hanssoo mokyklą. Mus pasitiko šios mokyklos trečiokai ir jų mokytoja Terje Peets. Savo veiklas pradėjome nuo pažinties su mokyklos erdvėmis. Mums aprodė visą mokyklos pastatą. Jo labai įdomi architektūra. Pastatas yra spiralės formos. Užsukome į pradinių klasių kabinetus, pabuvome muzikos pamokoje, apžiūrėjome sporto salę, technologijų kabinetą, mokyklos valgyklą, specialistų kabinetus. Po ekskursijos su mokyklos trečiaklasiais susirinkome salėje, kur anglų kalba prisistatėme vieni kitiems, pasakojome apie savo pomėgius. Paide mokyklos trečiaklasiai mums parodė savo pastatytą spektaklį. Įdomu, kad dekoracijas, drabužius kūrė patys mokiniai.
Dalyvavome Paide Hillar mokyklos pavasario mugėje. Mokiniai pardavinėjo savo rankdarbius, kepinius, augalų daigus ir kt. Lėšos buvo renkamos onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams. Po to buvo šalių pristatymas. Sužinojome, kad estų nacionalinis paukštis yra kregždė, gėlė- rugiagėlė. Tuomet dalyvavome projektinėje veikloje ,,Mano diena ir mano pomėgiai“. Dirbome grupėmis. Savo užduotis pristatėmė vieni kitiems. Sekanti veikla vyko jau mišriomis grupėmis. Ieškojome užduočių. Jas pagal duotas nuorodas radome mokyklos teritorijoje. Atlikome ir pasidalinome įspūdžiais.
Po pietų su mokyklos trečiokais ir jų mokytojomis keliavome susipažinti su Paide miesto istorinėmis vietomis. Vitenšteino muziejuje dalyvavome edukacijoje. Gaminome nacionalinį estų saldumyną „Kama“.
Sekančią dieną kartu su estų trečiokais dalyvavome pamokose. Vyko integruotos gamtos ir anglų kalbos pamokos. Įdomu, kad estų vaikai anglų kalbos pradeda mokytis nuo trečios klasės, tačiau turi daugiau savaitinių pamokų. Susikalbėti bendraamžiams pavyko puikiai. Kartojome augalo dalis. Pavadinimus trimis kalbomis rašėme lentoje. Tuomet visi kartu sėjome estų nacionalinę gėlę – rugiagėlę (beje, parsivežėme i Lietuvą ir puikiai sudygo).
Toliau vykdėme projektinę veiklą „Mūsų panašumai ir skirtumai“. Po darbų pristatymo ir aptarimo, mūsų laukė pėsčiųjų žygis po trečią pagal dydį Estijos nacionalinį parką. Tris kilometrus keliavome pėsčiųjų keliu per pelkes. Mūsų viešnagę užbaigė bendra vakaronė. Žaidėme žaidimus, kepėme zefyrus. Atsisveikinome ir sekantį rytą išvykome į Lietuvą...
#Erasmus+ programos trumpojo mokinių grupinio mobilumo projektas 2022-1-EL01-KA121-SCH-000058658 sėkmingai finišavo gruodžio 10-15 d. Kauno Bernardo Brazdžionio mokykloje. Projektas buvo vykdomas kartu su Graikijos Koropi 3-ojo licėjaus gimnazijos mokiniais ir mokytojais. Su nerimu ir jauduliu mokiniai, jų tėveliai, mokytojos Aušra Spingytė ir Sonata Dulinskienė sekmadienį laukė svečių Kauno geležinkelio stotyje. Tik pamačius graikus visų veiduose nušvito laimės šypsenos, naujų patirčių galimybės.
Pirmadienį projektinės veiklos prasidėjo mokyklos pastate Partizanų g. 22. Veiklas vykdantiems mokiniams istorijos mokytoja Gintarė Urbaitytė papasakojo apie Lietuvos istoriją, bibliotekininkė Aistė Vasiliauskienė dalyviams pateikė graikiškų ir lietuviškų žodžių prasmės žaidimą, o muziejininkė Valerija Adomkienė pravedė edukaciją, kurioje svečiai turėjo galimybę nusipinti Advento vainiką bei paskanauti kūčiukų. Antradienį mokiniai kartu su muzikos mokytoja Sonata Keibiene ir lietuvių kalbos mokytoja Rita Jurkšiene žaidė smagius lietuvių liaudies žaidimus, vėliau svečiai su tautodailininke Rasa Jezerskiene dekoravo kraičio skrynias, kurios iškeliavo į Koropi miestelį Graikijoje. Trečiadienį svečiai aplankė sostinę Vilnių. Ketvirtadienį projekto veiklos persikėlė į kitą pastatą Radvilėnų plente. Kartu su muzikos mokytoja Rita Kijauskiene visi dalyviai šoko, ragavo lietuviškos virtuvės patiekalus. Projekto dalyviai taip pat aplankė šalia esančią šv. Antano parapijos bažnyčią, apie jos istoriją papasakojo klebonas Evaldas Vitulskis. Projekto veiklų refleksiją įprasmino - Erasmus+ programos ir žmogiškųjų vertybių Draugystės namo statyba. Pastačius didžiulį namą, mokiniams jau buvo nebaisu nuvykti į Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinį, unikalų, turbūt vienintelį pasaulyje Velnių muziejų. Muziejaus gidė dalyvius supažindino su lietuviškąja mitologija, buvo įžvelgti graikų ir lietuvių mitologijos veikėjų panašumai ir skirtumai. Sugrįžus iš muziejaus, Radvilėnų pl. mokyklos pastate, mokyklos direktorė Danguolė Deobald dalyviams įteikė Erasmus+ programos projekto sertifikatus ir padėkojo už sėkmingą bendradarbiavimą.
Erasmus+ programa šiuolaikiniam XXI amžiaus žmogui atveria kelią į pasaulį. Jos dėka kiekvienas Europos Sąjungos pilietis gauna mokymosi ir tobulėjimo galimybę, nepaisant amžiaus, lyties ar gebėjimų. Šių metų birželio 13-17 dienomis 8 mūsų mokyklos 5ar ir 6ar klasių mokiniai, mokytojos A. Spingytė, R. Janušonienė, S. Dulinskienė ir socialinė pedagogė V. Giedraitienė dalyvavome trumpąjame mokinių mobilume Ispanijoje. Lankėmės El Fabraquer mokykloje, kur susipažinome su mokyklos direktore P. Albala, mokytojais ir mokiniais, apžiūrėjome mokyklos erdves. Mūsų mokiniai turėjo galimybę susipažinti su ispanų mokymosi ypatumais, kartu dalyvavo pamokose ir laisvalaikio veiklose. Abiejų šalių mokiniai buvo atlikę namų darbus, paruošę pristatymus apie save, savo šalį. Mokiniai dirbo grupėse, ruošė plakatus apie Lietuvą ir Ispaniją, dainavo dainas, kartu žaidė edukacinius žaidimus. Mokymasis vyko ne tik mokykloje. Mūsų Erasmus+ koordinatorius Ispanijoje V. Zurita suorganizavo edukacijas kitose erdvėse. Mums buvo suteikta garbė apsilankyti El Campello miesto rotušėje ir susipažinti su miesto meru J. Berenguer, pamatyti svarbiausias miesto lankytinas vietas, muziejus, parkus. Buvome pakerėti Viduržemio jūros ir kalnų grožio. Nuostabus kraštovaizdis įkvėpė mokinius ir mokytojus pasidomėti Ispanijos kultūra, istorija, šių dienų aktualijomis. Esame labai dėkingi Erasmus+ programos koordinatoriui V. Zuritai už priėmimą, nuoširdų rūpestį viso vizito metu, suorganizuotas edukacines veiklas. Labai džiaugiamės draugiškomis, geranoriškomis, šiltomis ispanų šeimomis, kurios į savo namus priėmė 4 mūsų mokinius ir jais rūpinosi kaip savo vaikais. Apibendrindami teigiame, kad Erasmus+ programa davė galimybė plėsti mokinių ir mokytojų akiratį, ugdyti kūrybingą ir atsakingą asmenybę, stiprinti kultūrines, socialines ir emocines, bendravimo ir bendradarbiavimo kompetencijas, gilinti anglų kalbos žinias ir mokytis ispanų kalbos.
Rugpjūčio 12–17 dienomis Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklos psichologė Jekaterina Gavrilova dalyvavo Erasmus+ programos individualiuose darbuotojų mobilumo kursuose „Art therapy: self-expression and special needs in art education“ („Menas kaip terapija: saviraiška ir specialieji poreikiai meniniame ugdyme“), vykusiuose Prancūzijoje, Nicoje. Kurso metu dalyviai turėjo išskirtinę galimybę pajausti, kaip menas gali tapti galinga asmeninio tobulėjimo priemone. Jie gilinosi į tai, kaip menas ugdo savigarbą, skatina saviraišką, empatiją, savęs pažinimą bei savireguliaciją, taip pat tobulino laiko ir erdvės valdymo įgūdžius. Šis kursas suteikė dalyviams erdvę eksperimentuoti su įvairiomis meno technikomis, sukuriant saugią aplinką, kurioje jie galėjo patirti terapinę meno galią. Dalyviai mokėsi geriau reaguoti į specialiųjų poreikių mokinių iššūkius. Visi buvo aktyviai įtraukti į mokymosi procesą, orientuotą į asmeninę patirtį ir saviraišką, siekiant užtikrinti ilgalaikį įgytų žinių išsaugojimą.
Organizacijos Shipcon kursai ,,Problem Solving & Decision Making" Italijoje
Liepos 8-12 dienomis Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklos direktorė Danguolė Deobald, direktorės pavaduotoja ūkiui Milda Kivarė ir istorijos mokytoja Gintarė Urbaitytė-Vitkauskė dalyvavo Erasmus+ programos finansuojamuosiuose žinių ir įgūdžių gilinimo kursuose Palermo mieste, Italijoje. Organizacijos Shipcon organizuojamuose kursuose ,,Problem Solving & Decision Making" (,,Problemų sprendimas ir sprendimų priėmimas’’) mokyklos darbuotojos mokėsi ir pritaikė ,,dizaino mąstysenos” metodus praktinėse veiklose. Kursų metu teko pasitelkti kūrybinį mąstymą, gebėti rasti kompromisą su savo komandos draugais ir aiškiai dėstyti savo mintis siekiant rasti tinkamiausią sprendimą. Kursuose dalyvavo atstovai iš 9 skirtingų Europos šalių, tai leido geriau suprasti problemų rimtumą ir pasisemti žinių ne tik iš kursų vadovo, bet ir diskusijų metu iš dalyvių ir jų patirčių
Birželio 10-15 dienomis pradinių klasių mokytoja Natalija Bankauskaitė, socialinė pedagogė Daiva Šabūnienė ir specialioji pedagogė Valdonė Zalevskaja dalyvavo individualiuose darbuotojų mobilumo kursuose „Conflict Management, Emotional Intelligence and Bullying Prevention“ („Konfliktų valdymas, emocinis intelektas ir patyčių prevencija“) Italijoje, Florencijoje. Kursų metu dalyviai iš Suomijos, Vokietijos, Ispanijos, Kipro ir Lietuvos gilinosi į konfliktų priežastis, jų apraiškas, susipažino su praktiniais konfliktų valdymo metodais, sužinojo, kaip stiprinti ir puoselėti emocinio ir socialinio intelekto įgūdžius.
Mobilumo kursai „Iš naujo atrasti demokratijos šaknis: nuo senovės Graikijos iki Europos Sąjungos“
Erasmus+ programa Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklos žingeidiems darbuotojams: Jolitai Stankevičienei, Skaistei Bajorinaitei-Kasparavičienei, Dianai Medėkšaitei-Balčiūnienei birželio 10-15 dienomis suteikė galimybę dalyvauti individualiuose darbuotojų mobilumo kursuose „Iš naujo atrasti demokratijos šaknis: nuo senovės Graikijos iki Europos Sąjungos“. Pagrindiniai kurso mokymo tikslai atitiko mūsų Erasmus+ programos tikslus ir siekius:
1. Patirtinis mokymasis, parodantis, kad skirtingi kultūriniai identitetai gali papildyti ir praturtinti vienas kitą;
2. Propaguoti mūsų bendrą kultūros paveldą, formuojant bendros Europos tapatybės ir socialinės įtraukties jausmą;
3. Suprasti šiuolaikines visuomenes ir sukurti daugiau įtraukią, darnią ir tvarią bendruomenės aplinką;
4. Užtikrinti tvarumą ateityje, ugdant tvarumo nuostatas;
5. Išmokti išsaugoti kultūros paveldą;
6. Pažinti Graikijos istorijos ir menų vystymąsi, abėcėlę.
Kursų metu mums buvo išdėstomos demokratinės kultūros kompetencijos – mokyklos ir visuomenės raidos perspektyva. Mes sužinojome apie šiuos įgūdžius: kaip demokratinės institucijos priklauso nuo piliečių sutikimo ir paramos, kad institucinės sistemos negali išlikti, jei žmonės, kuriems jos skirtos, jas atmeta, priešinasi arba neturi galimybės jose dalyvauti. Todėl demokratinė kultūra yra būtina demokratinėms šalims ir mokyklos yra ta vieta, kur jauni piliečiai gali mokytis, praktikuotis ir suprasti, kas yra demokratinė kultūra. „Demokratinė kultūra“ yra neapibrėžtas terminas, todėl jį sunku suprasti praktikams. Projektas, kurį inicijavo Europos Taryba (2014–2017 m.) bandė išspręsti šią problemą, sukurdama kompetencijų modelį, apibūdinti įvairias demokratinės kultūros dimensijas ir tiksliai nustatyti kompetencijas, kurios prisideda prie asmens demokratinės kultūrinės tapatybės.
Europos Tarybos kompetencijų modelis „Demokratinės kultūros kompetencijos“ apima keturias dimensijas – vertybės, nuostatos, įgūdžiai ir žinios bei supratimas. Sąvoka „kompetencija“ apibrėžiama kaip „asmens gebėjimas sutelkti ir pritaikyti atitinkamas vertybes, nuostatas, įgūdžius, žinias ir (arba) supratimą tinkamai ir veiksmingai reaguoti į poreikius, iššūkius ir galimybes tam tikrame kontekste“.
Per intensyvius mokymų „Mokytojų akademijos“ kursus Atėnuose (Graikija) susitelkėme su kolegomis iš Vokietijos, Graikijos, Ispanijos, Lenkijos bei supratome demokratiją kaip kultūros, politikos ir ekonomikos sintezę, Europos savimonės neišvengiamybę judrioje ir itin greitai besikeičiančioje visuomenėje.
Tarptautinis Etwinning projektas „Dare to be fair“
Šių metų lapkričio 27– gruodžio 2 dienomis Atėnuose, Graikijoje, Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklos bendruomenės narės: socialinė pedagogė Daiva Šabūnienė, specialiosios pedagogės Rasa Zėringienė ir Valdonė Zalevskaja, istorijos mokytoja Gintarė Urbaitytė-Vitkauskė dalyvavo Erasmus+ programos individualaus mobilumo kursuose „We Are All Special: Inclusion and Support for Students with Special Needs In and Out of the Classroom“. Kursus organizavo Europass Teacher Academy. Mokymai skirti geriau suprasti klasės dinamiką, mokinių gerovę, mokymosi sėkmę. Kursų metu dalyviai susipažino su pagrindinėmis negaliomis, tokiomis kaip mokymosi sutrikimai (dislekcija, dispraksija), emociniai ir elgesio sutrikimai (ADHD, ADD, depresija, bipolinis sutrikimas), intelekto ir fizinė negalia bei vystymosi sutrikimai (autizmas). Dalyviai iš Kroatijos, Švedijos ir Lietuvos dalinosi savo patirtimi ir sunkumais, su kuriais jie susiduria savo darbe. Foteini Tsioutsia, Patros universiteto asmeninės praktikos patarėja specialiojo ugdymo nuotolinio mokymosi programoje suteikė daug praktinių užduočių, skirtų užkirsti kelią izoliacijai ir žalingam elgesiui, laikantis bendraamžių sąveikos ir paramos, kaip emocinių socialinių įgūdžių ugdymo, pasitikėjimo savimi ir streso bei bejėgiškumo įveikimo elementų. EUROPASS trenerė, aktorė Marina Papoulia supažindino su efektyviais atsipalaidavimo būdais ir metodais.
Atliepdamos į Erasmus+ programos tikslus projekto dalyvės taip pat susipažino su Graikijos kultūra ir papročiais. Mobilumo savaitės metu aplankė Atėnų akropolį, Partenoną, Monastirakį, Akropolio muziejų, Senovės Agorą, Lykavittos kalvą, Sintagmos aikštę, Plaką ir kitas garsias Atėnų vietas.
Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklai šiais metais suteikta Erasmus+ akreditacija 2022-1-LT01-KA120-SCH-000109458 iki 2027 metų ir gauta Erasmus+ dotacija 2023-1-LT01-KA121-SCH-000135044. Birželio mėnesį įvyko pirmasis mobilumas, kai mokyklos 5 AR klasės mokiniai dalyvavo grupiniame mokinių mokymosi mobilume Ispanijoje. Vėliau mokytojai siekdami numatytų Erasmus+ programos ir tarptautiškumo strategijos tikslų lavinant demokratijos ir tolerancijos kompetencijas, sėkmingai taikyti naujus įtraukiojo ugdymo metodus ugdymo procese bei užtikrinti ugdymo kultūrą ir kūrybiškumą organizacijoje, remiantis Europos šalių tarpkultūriniu bendradarbiavimo principu, dalyvavo trijuose mobilumo kursuose - Prancūzijoje, Kipre, Stambule. Šiuo metu mokyklos darbuotojos dalyvauja individualaus mobilumo kursuose Graikijoje, Atėnuose, kuriuose gilina žinias apie specialiųjų poreikių mokinių įtraukimą klasėje ir už jos ribų.
Šių metų lapkričio 13 – 17 dienomis Stambule, Turkijoje, Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklos bendruomenės narės: direktorė Danguolė Deobald, pavaduotoja Milda Kivarė, bibliotekininkė Aistė Vasiliauskienė ir pavaduotoja Diana Medėkšaitė-Balčiūnienė dalyvavo Erasmus+ programos individualaus mobilumo kursuose „Stress management and leadership“. Kursus organizavo Dermen Bilisim AS – tai unikali organizacija, mažinanti atotrūkį tarp akademikų ir mokytojų. Organizatoriai bendradarbiauja su septyniais prestižiniais Turkijos universitetais bei mokytojais. Pastarieji mobilumo dalyvėms pasiūlė vertingas profesinio tobulėjimo galimybes, apimančias platų švietimo sektorių spektrą, kuriame įtraukti mokyklinio, suaugusiųjų ir profesinio švietimo vadybos problematika ir jų sprendimo būdai. Mobilumo dalyvėms kursus vedė žymus prof. dr. Oğuz Özyaral (https://www.oguzozyaral.com) ir anglų kalbos mokytoja Gülden Bayrak. Paskaitų metu buvo analizuoti šie aspektai: lyderystės ir streso ryšys, streso šaltiniai lyderiams, savęs suvokimo svarba valdant stresą, veiksmingo streso valdymo lyderystės strategijos, komunikacijos vaidmuo valdant stresą, palankios darbo aplinkos kūrimo strategijos, streso valdymo nauda, sėkmingų lyderių, kurie efektyviai valdė stresą atvejų analizė. Mobilumo dalyvėms buvo sudaryta unikali galimybė apsilankyti Nişantaşı Anatolijos vidurinėje mokykloje, kuri įsikūrusi centriniame Şişli Stambulo rajone. Ši mokykla pasižymi itin aukštais ugdymo rezultatais, ją pabaigę mokiniai lengvai įstoja į aukštąsias Turkijos mokyklas, universitetus. Šiame mobilume dalyvės taip pat susipažino su Turkijos švietimo sistema ir buvo pakviestos audiencijai pas Sevgi Yücel nacionalinio švietimo direktorę. Susitikimo metu buvo aptartos aktualios lyderystės ir streso valdymo galimybės nelengvame nūdienos socialiniame kontekste.
Atliepdamos į Erasmus+ programos tikslus projekto dalyvės taip pat susipažino su Turkijos kultūra ir papročiais. Mobilumo savaitės metu aplankė garsiuosius Topkapi ir Dolmabahce rūmus, pamatė žymųjį Galatos bokštą, o plaukdamos Bosforo sąsiauriu turėjo galimybę pabūti dviejų žemynų apsuptyje.
Spalio 20-27 d. Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklos mokytojos Aušra Spingytė, Jolita Stankevičienė, Sonata Dulinskienė, Rūta Janušonienė ir Skaistė Bajorinaitė-Kasparavičienė dalyvavo ERASMUS+ mokytojų mobilume „21st century learning and teaching with STEAM education practices“ Pafose, Kipre. Mobilumo tikslas buvo suteikti mokytojams esminių mokymo įgūdžių ir žinių apie STEAM naudojimą pamokose, o ypač kompiuterinių technologijų mokymo ir meno integraciją, padedančią ugdyti mokinių gebėjimus kelti klausimus, dialogo kūrimą ir kritinį mąstymą.
STEAM veiklų metu mokytojai turėjo pasirinkti paveikslą, nutapytą kubizmo stiliaus atstovo paaiškinti terminą „kubizmas“ ir rasti terminus, reikalingus pasirinkto paveikslo aptarimui, pastebėti skirtingas geometrines formas paveiksle, jas išanalizuoti ir nupiešti autoportretą naudojant įvairias geometrines formas. Kita veikla buvo – susipažinimas su Google CS First įrankiu ir jo naudojimas praktiškai. Mokytojai sėkmingai pritaikė blokinio kodavimo pagrindus praktiškai. Google CS First įrankis yra pilnai parengtas mokymui, paprastas naudoti. Nereikalinga darbo kompiuteriu patirtis nei mokiniams, nei mokytojams. Tai lanksti programa, tinkama įvairių dalykų mokymui. Kita programa, su kuria mokytojai susipažino ir išbandė – Scratch. Scratch yra blokais pagrįsta vaizdinio programavimo kalba. Naudodami pateiktą vaizdinę medžiagą galima kurti animacijas, tekstą, istorijas, muziką ir kt. Programa leidžia mokytojams kurti konceptualias ir vaizdines pamokas bei užduotis su animacijomis, kurios padeda vizualizuoti sudėtingas sąvokas, taip pat viktorinas, žaidimus ir pamokas su interaktyviais elementais. Naudodami Scratch mokiniai gali suprasti programavimo logiką ir kūrybiškai kurti bei bendradarbiauti, programuoti savo interaktyvias istorijas ir žaidimus. Šio proceso metu mokomasi spręsti problemas, kurti projektus, kūrybiškai išreikšti save kompiuteriu. Mobilume dalyvavę mokytojai ne tik įvaldė įvairius STEAM mokymo įrankius, bet išmoko kurti Google svetaines. Šis tinklalapių kūrimo įrankis, apimantis „Google“ dokumentus, „Google“ skaičiuokles, „Google“ skaidres, „Google“ piešinius, „Google“ formas, puikiai tinka informacijos pateikimui, bendravimui ir bendradarbiavimui. Mokiniams padeda pristatyti savo sukurtus darbus klasei, mokyklai ar dar platesnei auditorijai ir taip jų darbai tampa sverbesni ir autentiškesni.
Po mobilumo Pafose mokytojai įvaldė STEAM mokymo praktiką, kuri padės geriau integruoti technologijas klasėje, sukurti ir valdyti internetinę klasę, naudotis įvairiomis IKT priemonėmis ir kurti interaktyvias pamokas mokiniams. Taip pat suprasti ir naudoti projektinį ir tyrimais pagrįstą mokymąsi. Šio mobilumo metu mokytojai sužinojo kaip palengvinti darbą su mokiniais prisitaikant prie 21 amžiaus paauglių ugdymo ypatumų, kaip padaryti mokymosi procesą įdomesnį, įtraukiant daugiau technologinių mokymosi platformų ir įrankių. Tai leis mokytojams ir toliau sėkmingai įgyvendinti STEAM projektus su įvairaus amžiaus mokiniais, kalbų, menų, technologijų mokytojais.
Auklėjant ir ugdant jaunąją kartą, šiuolaikiniam mokytojui jau neužtenka vien tik skaityti knygas, vartyti žinynus, enciklopedijas ar rinkti medžiagą internetinėse svetainėse. Kad mokytojas taptų asmenybe ir jo pamokos būtų įdomios ir naudingos mokiniui, būtina šviestis ir plėsti akiratį. Todėl artėjant naujiems mokslo metams, siekiant kokybiškos pamokos turinio perdavimo, Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklos mokytojai ir toliau sėkmingai vykdo Erasmus+ trumpojo mobilumo programą.
Šių metų rugpjūčio 20-27 dienomis mes, anglų kalbos vyresniosios mokytojos Aušra Spingytė, Sonata Dulinskienė ir lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Rūta Janušonienė, lankėmės Prancūzijoje, Paryžiuje ir tobulinomės Europass Teacher Academy organizuotuose kursuose ,,Į mokinį orientuota klasė: mokytojai kaip aktyvaus mokymosi skatintojai“ („Student-Centered Classroom: Teachers as Promoters of Active Learning“). Kursuose pagilinome žinias apie efektyvios ir šiuolaikiškos klasės valdymą, skatinantį dalyvauti ir įsitraukti į mokymą(si) naudojant naujausius metodus ir priemones. Interaktyvių veiklų metu sužinojome, kaip kurti į mokinį orientuotą mokymosi aplinką. Į mokinį orientuoti metodai yra pranašesni už tradicinį, į mokytoją orientuotą požiūrį į ugdymą. Jie skatina mokinių savarankiškumą ir bendradarbiavimą, taip pat pagerina trumpalaikę ir ilgalaikę atmintį, kritinį mąstymą, problemų sprendimo įgūdžius, skatina pasitikėjimą savimi ir motyvaciją. Kursų Paryžiuje metu įgijome ne tik teorinių žinių, bet ir pagilinome praktinius įgūdžius, kaip taikyti šiuolaikiškus mokymo metodus („apversta klasė“, projektinis ir probleminis mokymasis, atvejo analize ir tyrimais pagrįstas mokymasis), kuriuos aktyviai taikysime pamokų metu. Kursų metu praktiškai išbandėme mobiliųjų programėlių taikymą ugdymo procese. Viena iš rekomenduojamų programėlių „Goosechase“ aktyviai įtraukia mokinius į mokytojo parinktas STEAM veiklas, suteikia laisvę rinktis užduočių atlikimo eiliškumą ir leidžia mokytojui realiu laiku sekti mokinių progresą. „EdTed“ platforma yra puikus resursų šaltinis užsienio kalbų, gamtos, istorijos ir kitų dalykų mokytojams. Jie turi prieigą prie kokybiškų ir įdomių vaizdo įrašų aktualiomis temomis, kuriuos gali redaguoti pagal pamokos užduotis. „Padlet“ programėlės pagalba galima efektyviai organizuoti visos klasės ir grupėse dirbančių mokinių veiklas.
Šie kursai mums buvo naudingi ne tik teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, bet ir Paryžiaus istoriniu ir kultūriniu kontekstu. Pasak, rašytojos Jurgos Ivanauskaitės, juk ,,niekas taip neatpalaiduoja ir neišlaisvina žmogaus kaip kelionė, išsiveržimas iš senos aplinkos ir naujų vietų magija. Keliaudami mes ne tik pažįstame pasaulį, atrandame nematytas šalis, bet ir atveriame slapčiausius savo sielos kampelius.“ Paryžius mus pakerėjo, nes tai vienas gražiausių ir romantiškiausių miestų, kuriame gausu parkų, muziejų, paminklų, meno galerijų. Prancūzijos sostinėje gyvenome 7 dienas, todėl turėjome laiko pajausti miesto gyvenimo ritmą ir susipažinti su svarbiausiais kultūriniais ir istoriniais objektais. Lankėmės Luvro muziejuje - tai buvę Prancūzijos karalių rūmai Paryžiaus centre tarp dešiniojo Senos kranto ir Rue de Rivoli. Šis muziejus šiuo metu yra vienas žymiausių pasaulyje. Didžiulį įspūdį paliko ir diena praleista Versalio rūmuose ir soduose. Tai garsiausias prancūzų baroko ir klasicizmo šedevras - buvusi Prancūzijos karališkoji rezidencija, maždaug 20 km nuo sostinės. Visais laikais Prancūzija išsiskyrė kaip klestinčios kultūros šalis. Dailė, teatras, šokis garsina šios šalies vardą, tačiau svarbus dėmesys yra skiriamas ir prancūzų literatūrai – ši šalis tapo namais daugybei talentingų rašytojų, kurių kūriniai yra išversti į šimtus kalbų, gavo nemažai apdovanojimų ir yra aktualūs nūdienos skaitytojams. Viktoras Hugo geriausiai visiems pažįstamas prancūzų rašytojas, kurio namuose – muziejuje lankėmės, kurio indėlis į romantizmo epochos literatūrą yra neabejotinas. Jo vardas sietinas su ,,Vargdieniais“ ir ,,Paryžiaus katedra.“ Taigi, norėdamos pamatyti Paryžiaus baziliką kopėme į aukščiausią Monmarto kalvą (130 m), nuo kurios grožėjomės miesto panorama. Dar nuostabesnis vaizdas atsiveria nuo Eifelio bokšto, iš paukščio skrydžio žiūrėjome į Paryžių ir supratome, kad ,,svarbiausi dalykai akims nematomi.“ Vaikščiodamos siauromis Paryžiaus gatvelėmis, stebėjome istorinės atminties palikimus, žmones, gėrėjomės gamta ir suvokėme, kad Prancūzijoje grožis, stilius ir žavesys neturi galiojimo datos, todėl bent kartą gyvenime jį būtina aplankyti.
Grįžusios iš kursų pasidalinome su mokyklos mokytojais įgyta patirtimi, supažindinome su interaktyviais, į mokinį orientuoto mokymosi įrankiais ir paskatinome bendruomenės narius aktyviau įsitraukti į Erasmus+ programos veiklas, nes ši programa padeda plėsti akiratį, suteikia pridedamąją vertę darbui, skatina dalintis mokslo žiniomis su mokyklos pedagogais siekiant mokinių mokymosi pažangos.
Rugsėjo 27 – 29 dienomis mūsų mokyklos psichologė Jekaterina Gavrilova dalyvavo programos „Erasmus+“ TBV teminiame seminare “Inclusion&diversity: capacity building for successful implementation” (Įtrauktis ir įvairovė: gebėjimų stiprinimas sėkmingam projektų įgyvendinimui) Latvijoje.
Seminare iš viso dalyvavo 85 dalyviai: iš Lietuvos, Latvijos, Austrijos, Belgijos, Suomijos, Airijos, Vokietijos, Islandijos, Olandijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Turkijos.
Renginio dalyviai turėjo galimybę sužinoti apie įtrauktį ir įvairovę Europos politikos ir Erasmus+ programos kontekste, pagilinti supratimą apie vieną iš horizontalių Erasmus+ programos prioritetų „Inclusion and diversity“, taip prisidedant prie sėkmingesnio projektų įgyvendinimo švietimo srityje. Seminaro metu dalyviai keitėsi gerąja patirtimi ir įgijo gilesnių žinių, įgyvendinant sėkmingus Erasmus+ projektus, akcentuojant įtraukties aspektą.
Pagrindinė Inclusion and Diversity prioriteto užduotis – į Erasmus+ programos veiklą įtraukti vis daugiau ribotų galimybių turinčių žmonių, pašalinant bet kokias esamas kliūtis. Mokymų metu buvo pabrėžiama, kad svarbu plėsti programos apimtį ir programos „Erasmus+“ veiklas, padaryti prieinamas vis didesniam dalyvių ratui. Taip skatinti įtraukios aplinkos kūrimą bei mokymosi mobilumo ir bendradarbiavimo veiklą, pagal kiekvieno žmogaus poreikius.
Erazmas Roterdamietis, vienas garsiausių Nyderlandų humanistų ir filosofų, mėgo keliones bei atradimus. Neveltui šio ypatingo žmogaus vardas buvo suteiktas švietimo mainų programai ir šiais laikais „Erasmus“ jau plačiai žinomas kaip akronimas, apibūdinantis tarptautines Europos studentų ir mokinių mainų programas. „Erasmus+“ akreditacija suteikiama bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo įstaigoms, parengusioms kokybišką mobilumo veiklos planą ir siekiančioms organizacijos plėtros bei bendradarbiavimo su kitų Europos šalių švietimo organizacijomis. Kauno Bernardo Brazdžionio mokykla džiaugiasi gavusi Erasmus+ akreditaciją 2023-2027 metams ir patekusi į negausų akredituotų įstaigų ratą.
Šių metų balandžio 25-28 dienomis mūsų mokyklą atstovaujanti mokytoja Sonata Dulinskienė dalyvavo Helsingborge, Švedijoje vykusiame tarptautiniame seminare, skirtame akredituotoms Erasmus+ organizacijoms, kurio metu buvo galima pasidalinti iššūkiais, išgirsti atsakymus į iškilusius klausimus, išvysti gerosios patirties pavyzdžius ir užmegzti kontaktus su būsimais veiklų partneriais. Seminarą „Creating contacts for accredited organisations 3.0“ organizavo Švedijos aukštojo mokslo taryba. Renginyje dalyvavo 108 dalyviai iš 21 Europos šalies. Keturias dienas bendrojo lavinimo, profesinių mokyklų ir suaugusiųjų švietimo sektoriaus atstovai intensyviai mokėsi, dirbo, bendravo ir bendradarbiavo.
Renginys prasidėjo Nyderlandų lektoriaus Arjaan Verdooren paskaita apie įtrauktį. Lektorius dar mokydamasis universitete susidomėjo tarpkultūriniu bendravimu. Jis ne tik skaito paskaitas Amsterdamo (Nyderlandai) ir Goteborgo (Švedija) aukštosiose mokyklose, bet ir veda mokymus įvairiose organizacijose ir kompanijose, nuo mokyklų iki futbolo komandų. Arjaan Verdooren yra bendraautoris knygos „Įvairovės kompetencija – susitinka ne kultūros, bet žmonės“. Lektorius seminaro dalyvius supažindino su „tarpkultūrinės brandos“ sąvoka, paaiškino, kaip ji palaipsniui kinta nuo pradinio lygmens, kai mums viskas atrodo tik gerai arba blogai, iki brandos, kai sugebame suprasti individualią ir kolektyvinę įtaką socialinėms sistemoms, gebame užmegzti ir palaikyti prasmingus santykius su įvairiais žmonėmis, net ir tais, kurių nuomonė su mūsų nesutampa. Pateikęs gyvenimiškų pavyzdžių, lektorius paminėjo aspektus, dėl kurių kai kuriuos žmones išskiriame ir atstumiame. Tai gali būti lytis, rasė, tautybė, religinės nuostatos, politinės pažiūros, socialinis ar ekonominis statusas ir pan. Anot lektoriaus, jei žmonių aktyviai neišskiriame kaip kitokių, tai dar nereiškia, kad mes visus priimame ir įtraukiame.
Savo patirtimi renginio metu pasidalino dvi Švedijos ir Italijos mokytojos bei Erasmus+ programos koordinatorės. Jų nuomone, Erasmus+ akreditacijos nauda mokymo įstaigoms didžiulė. Mokiniams bei studentams sudaromos sąlygos vykti į trumpalaikius ir ilgalaikius mobilumus, o mokytojams – dalyvauti kursuose bei darbo stebėjimo vizituose. Tai galimybė visiems pagerinti anglų bei kitų užsienio kalbų žinias, patobulinti skaitmeninių technologijų naudojimo kompetenciją. Tarptautinės veiklos skatina iniciatyvumą, aktyvumą, lavina bendravimo, bendradarbiavimo, darbo komandoje, viešojo kalbėjimo, kritinio mąstymo ir problemų sprendimo įgūdžius, padeda priimti ir toleruoti individualius ir kultūrinius žmonių skirtumus.
Organizatoriai dalyviams pagal jų darbo specifiką sudarė galimybes apsilankyti įvairaus tipo Švedijos mokyklose, nuo pradinių iki profesinių. 5-8 dalyvių grupeles lydėjo vietiniai mokytojai bei Nacionalinių agentūrų atstovai. Buvo įdomu betarpiškai pabendrauti su mokytojais ir administracijos atstovais, pamatyti mokyklų erdves, sutikti mokinius. Straipsnio autorė apsilankė Angelholmo pradinėje mokykloje, kur buvo nustebinta naujai pastatytos mokyklos dydžio bei priemonių gausos. Mokiniai su svečiais drąsiai bendravo, domėjosi, iš kur kiekvienas atvyko ir kaip mums patinka jų mokykla. Mokytojai atvirai atsakė į visus klausimus, net ir apie pinigus, darbo valandas ir atmosferą mokykloje. Įsiminė šios mokyklos direktorės žodžiai, kad svarbiausia jų mokyklos dalis yra draugiškas ir vienas kitą palaikantis kolektyvas, kad būtent žmonės kuria mokyklą.
Kiekvieną dieną be paskaitų ir vizitų organizatoriai sudarė sąlygas dalyviams mokytis vieniems iš kitų. Visi noriai įsitraukė į grupines veiklas, diskusijas, išbandė aktyvius mokymosi metodus. Buvo bandoma rasti atsakymus į dažniausius ką tik Erasmus+ akreditaciją gavusių dalyvių klausimus: kaip susirasti ir išlaikyti gerus partnerius, kaip „tilpti“ į biudžetą, kaip suplanuoti tinkamas veiklas, kaip atrinkti mokinius mobilumams, kaip įtraukti kolegas ir mažiau galimybių turinčius mokinius ir kt. Visi dalyviai gavo progą pasidalinti savo mintimis ir idėjomis, susirasti bendraminčių ir partnerių būsimoms Erasmus+ projekto veikloms.
Džiugu, kad naujai akredituotų įstaigų atstovams sudaromos sąlygos susitikti su Erasmus+ projektų senbuviais, išgirsti patarimus ir atsakymus į aktualius klausimus, pasidalinti savo iššūkiais ir pasiekimais.
Parengė Sonata Dulinskienė,
Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklos anglų kalbos vyresnioji mokytoja.
Pranešime atsispindi autorės požiūris, Nacionalinė agentūra ir Europos Komisija nėra atsakingi už pateikiamos informacijos turinį.
Projektą finansuoja Europos Komisija.
Estijos atstovių Erasmus+ programos darbo stebėjimo mobilumas Kauno Bernardo Brazdžionio mokykloje
Kovo 4-6 dienomis Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklos bendruomenė tapo Erasmus+ programos priimančiąja organizacija. Mokykloje svečiavosi Paide Hillar Hanssoo mokyklos mokytojos Ellen Rosimannus ir Eve Lehtpuu. Darbo stebėjimo vizito metu Ellen ir Eve bendravo su mūsų mokyklos specialistų komanda: socialine pedagoge Daiva Šabūniene, logopede Rasa Zeringiene, spec. pedagoge Valdone Zakarevskaja, logopede Audrone Arcinavičiene, psichologe Jakaterina Gavrilova, socialine pedagoge Vilma Giedraitiene, psichologe Regina Valaitiene. Susitikimo metu buvo pasidalinta įtraukiojo ugdymo gerosios patirties praktika, problemomis ir lūkesčiais. Taip pat dėkojame Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklos mokytojams, kurie labai geranoriškai sutiko dalyvauti tarptautiniame Erasmus+ programos projekte ir pravedė 11 atvirų pamokų. Ella ir Eve turėjo galimybę stebėti šių mokytojų: Jūratės Čiupailienės (matematika su 3AR klase), Rūtos Janušonienės (lietuvių kalbos pamoka su 7AR klase), Sonatos Dulinskienės (anglų kalba su 8a klasės pogrupiu), Danutės Giržadienės (matematika su 4AR klase), Daivos Dumbliauskės (vokiečių kalba su 1AR klase), Daivos Ragauskienės (lietuvių kalba su 1AR klase), Skaistės Bajorinaitės-Kasparavičienės (fizinis ugdymas su 5AR klase), Natalijos Bankauskaitės (matematika su 2b klase), Ingos Dabrilaitės (matematika su 4b klase), Jolitos Stankevičienės (informacinės technologijos su 6b klase), Inesos Ruplėnienės (anglų kalba su 7a klase) atviras pamokas. Baigiamojo esčių su administracija susitikimo metu buvo aptartos Estijos ir Lietuvos švietimo sistemos aktualijos, Erasmus+ programos vykdymo praktika, stebėtų pamokų aptarimas ir specialistų vaidmuo jose. Erasmus+ programa dalyviams suteikia puikią galimybę dalintis ir įgyti naujų patirčių jas reflektuojant savo mokykloje.
