Kauno Bernardo Brazdžionio mokykla nuo 2022 m. rugsėjo mėn. 5 d. iki 2023 m. birželio 4 d. pradeda vykdyti Erasmus+ mobilumo projektą KA122-SCH “Mokomės patirdami”. Projekte dalyvaus  pedagoginiai ir nepedagoginiai darbuotojai, kurie Reikjavike, Islandijoje susipažins su šalies švietimo kultūra ir tradicijomis, dalyvaus organizuojamuose seminaruose, bandys perprasti „Contexts4Content“ metodika.

Learn from practical experience. "Structured Educational Visit to Schools & Training Seminars in Iceland"
Learn from practical experience. „Unique historical event“
Learn from practical experience. "Structured Educational Visit to Schools & Training Seminars in Iceland"

           Šių metų kovo 18-26 dienomis Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklos komanda vykdydama Erasmus+ programos trumpojo mobilumo projektą “Learn from practical experience”  lankėsi Islandijoje, tobulinosi švietimo darbuotojams  organizuotuose English matters    kursuose “Structured Educational Visit to Schools & Training Seminars in Iceland”. Tai pirmasis laimėtas Erasmus+ programos projektas mokykloje. Ko galime pasimokyti  iš islandų ugdydami savo vaikus? Ne paslaptis, kad Islandija garsėja savo unikaliu kraštovaizdžiu  ir švietimo naujovėmis bei įtraukiojo ugdymo įgyvendinimu.

        Bendrasis ugdymas Islandijoje paremtas raštingumu, tvarumu, sveikos gyvensenos puoselėjimu, demokratija ir žmogaus teisėmis, lygybe ir tolerancija bei kūrybiškumu. Pagrindinis ugdymo tikslas yra ne žinios, o gebėjimas jas pritaikyti praktikoje. Lankydamiesi Islandijoje susipažinome su šios šalies švietimo sistema. Islandijoje visi vaikai nuo 6 iki 16 metų amžiaus privalo lankyti mokyklą, šalies valstybinės mokyklos yra  išlaikomos miesto savivaldybių. Jos rūpinasi mokyklų inventoriumi ir mokymosi priemonėmis, taip pat atokiau gyvenantys mokiniai į mokyklas nemokamai vežami mokykliniais autobusais. Reikjavike yra 45 pradinės mokyklos, iš kurių 6 yra privačios. Pradinės mokyklos yra skirtos 1-10 klasių mokiniams. Stengiamasi, kad visos klasių grupės  būtų vienoje mokykloje. Jaunuoliai, sulaukę 16-18 metų , gali rinktis , ar mokysis  toliau vidurinėje mokykloje, nes valstybė privalo suteikti jaunuoliui galimybę mokytis ir gali rinktis mokinius pagal jų gebėjimusir žinias. Trys Reikjaviko mokyklos yra skirtos vaikams su negalia. Mokslas bendrojo lavinimo ir specialiosiose mokyklose yra nemokamas, o mokslas privačiose mokyklose mokamas. Islandijos švietimo sistema yra paremta Skandinaviškuoju modeliu. Mokyklos ir mokytojai laisvai renkasi mokymo stilių, programas, mokymo priemones ir edukacines erdves. Po pamokų  pradinių klasių mokiniams privaloma užklasinė veikla, kuri  gausi veiklų pasirinkimo įvairove, taip pat sudaromos sąlygos likti mokykloje iki vakaro. Per 7 dienų kursus aplankėme buvo Breiðagerðisskóli, Háaleitisskóli, Hafnarfjörður, Hvaleiyrarskoli, Hliðaskoli mokyklas. Visose mokyklose ypatingas dėmesys yra skiriamas vaikų gerai savijautai ir sveikatai, manoma, kad kiekvienas vaikas geba mokytis. Daugelis  mokyklų turi plaukimo baseinus, kur dirba specialistų komandos. Mokyklose taikomas įtraukusis ugdymas. Pabėgėlių, imigrantų vaikams sudaromos sąlygos individualiai, palaipsniui, nesukeliant streso integruotis į Islandijos švietimo sistemą. Gavome galimybę apsilankyti ir vienintelėje Islandijos mokykloje, kur kartu su sveikais mokiniais ugdomi ir kurtieji bei neprigirdintieji. Šioje mokykloje ženklų kalbos mokosi visi  1-7 klasių mokiniai, mokytojams ir kitiems mokyklos darbuotojams organizuojami mokymai. Maistas gaminamas mokyklose ir patiekiamas švediško stalo principu, tad mokiniai gali rinktis, ko ir kiek valgyti. Siūlomi sveiki patiekalai: mėsa, žuvis, troškiniai, įvairios šviežios daržovės. Pavalgę mokiniai savo indus nusineša ir išrūšiuoja maisto likučius. Kaip ir kabinetuose, taip ir valgykloje kiekvienas turi savo vietą prie stalo , kuri pažymėta stende, prie valgyklos įėjimo. Siekiant išlaikyti laisvės, tolerancijos principus mokyklose, vaikai nedėvi uniformų, jų aprangos stilius patogus ir sportiškas, mokiniai neavi batų, patalpose vaikšto su kojinėmis, kas kuria jaukų namų atmosferos pojūtį. Jaučiamas ypatingai šiltas mokytojų ir mokinių ryšys (mokiniai mokytojus vadina vardais, drąsiai bendrauja, kartu vyksta į išvykas slidinėti ir pan.). Vyresniųjų klasių mokiniams sudaromos sąlygos diskutuoti, išsakyti savo nuomonę, inicijuoti pokyčius savo mokyklose. Visose aplankytose mokyklose vaikai buvo labai ramūs, tylūs tiek pamokų, tiek pertraukų metu. Islandijos mokyklų bibliotekos be savo svarbiausios funkcijos – skatinimo skaityti, taip pat sukuria mokiniams galimybes kokybiškai leisti laisvalaikį. Kiekvienoje bibliotekoje yra pastatyti patogūs minkšti kampai, foteliai, patiesti kilimai su pagalvėmis, stovi šachmatų stalai, lentynose daug  ne tik knygų, bet ir  įvairiausių stalo žaidimų, dėlionių, žaislų.

             Mokyklose mokytojams padeda specialistai, dirba mokytojų padėjėjai ( vienas - 5-10 mokytojų). Spec. poreikių vaikai dirba arba klasėse, arba su specialistais. Mokiniai  pagal gebėjimus skirstomi į mobilias grupes, pvz. 5, 6,7 mokosi nesuprastą matematikos temą.

Svarbiausias Islandijos švietimo sistemos principas – jauki ir saugi mokykla.

Learn from practical experience. „Unique historical event“

      Mokykla sėkmingai dalyvauja Erasmus+ programos veiklose, kurios remiasi novatoriškos praktikos plėtote, skatina bendras Europos šalių mokyklų iniciatyvas, bendradarbiavimą ir tarpusavio mokymąsi. 6a ir 6ar klasės mokiniai kartu su turkų partneriais sėkmingai sudalyvo E-twinning projekte „Unique historical event“. Projektinės veiklos truko 3 mėnesius. Tai tęstinė Erasmus+ programos trumpojo mobilumo projekto „Learn from practical experience” dalis, kurios metu mokytojai pritaikė Context4Content mokymo metodo praktikas. Šio projekto metu mokiniai atliko daug įvairių veiklų: per istorijos pamokas (mokytoja Inesa Ruplėnienė ir Evaldas Ramanciuškas) mokiniai pasirinko unikalų istorinį įvykį, vyko į muziejus sudalyvauti edukacijose ir pagilinti savo žinias; per lietuvių kalbos pamokas (mokytoja Rūta Janušonienė) mokiniai kūrė scenarijų apie pasirinktą istorinį įvykį; per dailės ir technologijų pamokas (mokytojos Guoda Vainilavičienė ir Asta Čibirienė) susipažino su įvairiomis technikomis ir lipdė iš plastilino ir modelino figūrėles savo istorijai; per anglų kalbos pamokas (mokytojos Aušra Spingytė, Sonata Dulinskienė ir Inesa Ruplėnienė) mokiniai vertė scenarijų iš lietuvių kalbos į anglų, filmavo, įgarsino ir montavo vaizdo filmukus); per informacinių technologijų pamokas (mokytojos Jolita Stankevičienė, Ramūnė Naginytė) mokiniai kūrė ir rinko geriausią projekto logotipą ir saugumą internete. Kartu su turkų mokiniais kūrė eilėraštį apie abiejų šalių istoriją, dėliojo dėliones su savo miestų vaizdais, kūrė bendrus "žodžių debesis", ką jiems reiškia istorija. Mokiniai ne tik sužinojo faktų apie pasirinktus istorinius įvykius, bet ir patobulino savo kalbinius, raštingumo, IT ir socialinius gebėjimus. Dirbo labai įsijautę, pagerbdami Lietuvos ir Turkijos praeitį, savo šalies istoriją. Erasmus+ programa mums suteikė galimybę įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, pritaikyti naujus ir kokybiškus bendradarbiavimo ir ugdymo metodus, įtvirtinti kalbų mokymąsi ir plėtoti tarpkultūrinį dialogą.